Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Mokslas

Geležinkelių transporto katedros pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:
   Geležinkelio riedmenų eksploatacinio patikimumo didinimas
   Energetinių resursų taupymas Lietuvos geležinkelyje
   Ekologiškumo ir saugaus traukinių eismo gerinimas
 
Pagrindinė Geležinkelių transporto katedros misija mokslo srityje šiuo metu yra skatinti darnių ir tausojančių technologijų, pagrįstų naujausiomis mokslo žiniomis, kuo greitesnį įdiegimą geležinkeliuose. Katedros veikla aktyviausia yra šiose srityse:
  • geležinkelių eismo saugumo didinimo priemonių taikymo galimybių tyrimas;
  • geležinkelio eismo įvykių (avarijų ir katastrofų) priežasčių bei poveikio žmogui ir aplinkai tyrimas,
  • energijos naudojimo geležinkelyje efektyvumo ir saugumo didinimo galimybių tyrimas;
  • alternatyviųjų ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių panaudojimo geležinkelyje galimybių ir naudingumo tyrimas;
  • geležinkelio riedmenų konstrukcijų tobulinimas, siekiant padaryti juos saugesnius ir ekonomiškesnius;
  • geležinkelio riedmenų parko plėtros koncepcijos plėtojimas, siekiant sukurti darnesnį, saugesnį ir veiksmingesnį jų parką;
  • geležinkelio riedmenų techninės priežiūros ir remontų technologijų gerinimas, siekiant padaryti jas mažiau imlias žmogaus darbui, taip pat saugesnes ir veiksmingesnes;
  • dalyvavimas rengiant teisinius dokumentus, tikslu įteisinti darnių ir tausojančių technologijų, grįstų mokslo žiniomis, įdiegimą geležinkeliuose;
  • dalyvavimas kuriant geležinkelių transporto plėtros vizijas, siekiant jose daugiau dėmesio skirti mokslo žiniomis grįstų technologijų diegimui.
Bendradarbiavimo sutarčių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, Valstybine geležinkelių inspekcija dėka sukurta ir nuolat plėtojama Geležinkelių transporto katedros mokomoji laboratorija. Ateičiai katedros mokslininkai turi ambicingą tikslą – drauge su partneriais imtis darnių ir tausojančių technologijų bei gaminių, pagrįstų naujausiomis mokslo žiniomis, kūrimo. Šiuo klausimu katedros kolektyvas yra atviras potencialių partnerių idėjoms ir prasmingiems pasiūlymams.

Geležinkelių transporto katedros mokslininkų kvalifikaciniai darbai

Riedmenų parko keleiviams ir kroviniams vežti optimizavimas AB „Lietuvos
geležinkeliai“
(2012–2016 m.)
Vadovas doc. dr. Gediminas Vaičiūnas
Vykdytojai: prof. dr. Gintautas Bureika, doc. dr. Stasys Dailydka, doc. dr. Lionginas Liudvinavičius, doc. dr. Šarūnas Mikaliūnas, doc. dr. Rimantas Subačius, Stasys Steišūnas, doc. dr. Gediminas Vaičiūnas.
Traukos riedmenų eksploatavimo sąnaudų mažinimo ir ekologinio poveikio
tyrimas
  (2007–2011 m.)
Vadovas prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis
Vykdytojai: prof. habil. dr. Leonas Povilas  Lingaitis, doc. dr. Gintautas Bureika, dr. Stasys Dailydka, Gintaras Gelumbickas, Virgilijus Jastremskas, Lioginas Liudvinavičius, doc. dr. Šarūnas Mikaliūnas, Viačeslav Petrenko, doc. dr. Rimantas Subačius, doc. dr. Gediminas Vaičiūnas.
Geležinkelio riedmenų naudojimo ir priežiūros tyrimas (2002–2006 m.)
Vadovas prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis
Vykdytojai: prof. habil. dr. Leonas Povilas  Lingaitis, doc. dr. Gintautas Bureika, doc. dr. Stasys Glėbus, Vidmantas Juršėnas, Lioginas Liudvinavičius, doc. dr. Šarūnas Mikaliūnas, Viačeslav Petrenko, doc. dr. Rimantas Subačius, doc. dr. Gediminas Vaičiūnas.
Energetinių resursų taupymo krypčių tyrimas Lietuvos geležinkelyje (1997–2002 m.)
Vadovas prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis
Vykdytojai: prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis doc. dr. Juozapas Mindaugas Nemira, doc. dr. Gintautas Bureika, doc. dr. Rimantas Subačius, doc. dr. Stasys Glėbus, dr. Alfonsas Katkus, dr. Gediminas Vaičiūnas, Sergejus Popovas, Šarūnas Mikaliūnas.

Geležinkelių transporto katedros mokslininkų atlikti moksliniai tyrimai

Riedmenų patikimumo ir riedmenų senėjimo kontrolės tyrimas (2003 m.)
Sudarytas apibendrintas traukos riedmenų kokybės įvertinimo rodiklis, įvertinantis eksploatacines sąnaudas (degalai, alyvos, prastovos). Nustatyti šio rodiklio priklausomumai nuo riedmenų ridos ir amžiaus. Nustatytas kritinis riedmenų (pagal serijas) amžius, nuo kurio jų eksploatuoti netikslinga.
Keleivinių riedmenų parko strategijos tyrimas (2003 m.)
Ištyrinėti keleivių srautus veikiantys faktoriai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivinių riedmenų parko struktūra ir būklė. Sudaryta moksliškai pagrįsta keleivių srautų prognozė ir riedmenų parko plėtros planas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ eismo saugumo programa (2003–2004 m.)
Darbe Ištirta riktų ir avarijų skaičiaus kitimo dinamika, nustatytos jų kitimo tendencijos. Tiriami tokių faktoriai, kaip riedmenų būklė ir rida, krovinių srauto kitimas, žmogiškasis faktorius, bei jų įtaka eismo saugumui. Išnagrinėti eismo organizavimą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat didelis dėmesys skirtas klausimams, kaip darbo sąlygos įtakoja eismo saugą. Sudarytas matematinis modelis riedmenų eismo be avarijų ar riktų tikimybei apskaičiuoti pagal riedmenų ridą arba amžių. Išnagrinėtas šios tikimybės priklausomumas nuo bendro gabenamų krovinių skaičiaus.
Geležinkelių infrastruktūros tarifų sandaros tyrimas (2004–2005 m.)
Liberalizuojant geležinkelių transportą, infrastruktūra naudosis vis daugiau vežėjų. Todėl labai svarbus tarifų už naudojimąsi infrastruktūra formavimo klausimas. Šio darbo tikslas – mokslinių tyrimų pagrindu nustatyti geležinkelių transporto infrastruktūros tarifų sandarą, sumodeliuoti realius tarifus pagal apibrėžtus kriterijus. Darbe atlikta išsami Lietuvos geležinkelių transporto infrastruktūros struktūrinė analizė, išnagrinėta infrastruktūros sandara, atskiri elementai. Nustatyti didžiausią poveikį turintys veiksniai geležinkelių infrastruktūros ir jos įrangos eksploatavimui, priežiūrai, palaikymui. Taip pat atlikta  tarifų sandaros sisteminė analizė, remiantis Lietuvos geležinkelių ekonomine situacija bei prisilaikant bendrų geležinkelių plėtros ir modernizavimo principų. Šios analizės pagrindu atliktas tarifų už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra modeliavimas. Suformuotas tarifų modelis bus pritaikytas konkrečių  geležinkelių ruožų paskaičiavimui. Ūkio subjekto pageidavimu paskaičiuoti tarifai už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra Lietuvos geležinkelių IX tarptautinio koridoriaus ruožuose Gaižiūnai–Klaipėda ir Kena–Klaipėda.
Biodyzelino naudojimo dyzelinių traukinių varikliams galimybė techniniu ir technologiniu, ekonominiu bei aplinkosauginiu aspektais (2006–2007 m.)
Atlikti lyginamieji variklio deginių tyrimai, kai vartojamas rapsų aliejaus metilo esteris bei mineralinis dyzelinas, įvertintas biodegalų ekologinį efektyvumas geležinkelio transporte dyzelinių traukinių varikliams. Išanalizuotas biodyzelino vartojimas užsienio šalyse, biodyzelino rūšys, gamybos ypatumai ir naudojamos žaliavos. Biodyzeliną galima naudoti įvairiuose dyzeliniuose varikliuose, pritaikytuose naudoti dyzeliną. Be to, jis gerai maišosi su dyzelinu ir nesisluoksniuoja, todėl gali būti naudojamas grynas arba bet kokiu santykiu sumaišytas su mineraliniu dyzelinu. Darbe išanalizuota negausi biodyzelino naudojimo patirtis Lietuvoje. Atlikti eksperimentiniai lokomotyvo variklio bandymai, naudojant biodyzeliną. Bandymai atlikti specialiame bandymų stende, kuris leido varijuoti variklio apkrovomis ir degiojo mišinio sudėtimi. Specialiais prietaisais buvo matuojami CO, CO2, NOx, CxHy ir KD išmetimai, esant įvairioms mišinio sudėtims ir apkrovoms. Darbe pateikti stendinių bandymų rezultatai, kai variklis dirba tuščiąja eiga ir apkrovimas palaipsniui iki 70 % maksimalaus galingumo, o vartojami degalai buvo tokie: grynas dyzelinas ir su 10, 20, 30 ir 40 % rapso metilesterio (RME). Nustatyta, kad optimalus biodyzelino mišinys yra su 30 % RME. Tai parodė ekonominiai bei aplinkosauginiai skaičiavimai.
Lietuvos geležinkelių transporto technikos sertifikavimo tyrimas (2007-2008 m.)
Darbe išnagrinėta geležinkelių technikos eksploatavimo tvarka Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse (toliau – NVS) dviem pagrindiniais aspektais: riedmenų eksploatavimo įteisinimo tvarka ir jų remonto bei priežiūros bazių atestavimo tvarka. Aptarti bendrieji sertifikavimo principai, taikomi visose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje. Išanalizuotas ES valstybių geležinkelio produkcijos sertifikavimas teisiniu požiūriu, pateikti notifikavimo įstaigų steigimo kriterijai, tvarka, jų veiklos sritis. Supažindinama su NVS šalių geležinkelio produkcijos atitikties patvirtinimo tvarka ir su leidimų išdavimo eksploatuoti riedmenis ir infrastruktūrą bei atlikti jų priežiūrą ES šalyse tvarka. Palyginami ES ir NVS šalių esminiai reikalavimai, vertinant geležinkelių techniką ir parodant kai kuriuos struktūrinius ypatumus. Pateikiama remonto bazių atestavimo bendroji tvarka, rekomendacijos teisinėms, techninėms ir ekonominėms sąlygoms sukurti. Sudarytas matematinis modelis, leidžiantis prognozuoti geležinkelio produkcijos (šiame darbe – krovininių vagonų ir lokomotyvų) atitikties vertinimo tikslingumą šiuo metu ir perspektyvas.
Prekinių vagonų parko eksploatacijos ir panaudojimo techniniai ir ekonominiai aspektai (2008 m.)
Darbe atlikta AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų parko analizė pagal vagonų rūšis: cisterniniai, dengtieji, pusvagoniai, mineralvežiai, platforminiai ir kiti vagonai; gaunamos naudojant šiuos vagonus pajamos ir išlaidos, bei jų apkrovimas, tai yra kiek krovinių per metus vežama. Pateikta krovinių srautų prognozė iki 2025 metų. Sudarytas vagonų ūkio matematinis modelis, kurį pritaikius galima parinkti bendrovei palankiausią vagonų parko eksploatavimo scenarijų. Nustatytas reikalingas prekinių vagonų skaičius pagal jų rūšis iki 2025 metų, įvertinat susidėvėjusių vagonų tarnavimo laiko pratęsimą bei naujų įsigijimą. Prekinių vagonų parko naujinimo strategija pateikta dviem etapais: iki 2013 metų ir nuo 2014 iki 2025 metų. Sudarytas matematinis modelis prognozuoti vagonų prastovų remonto stotyse trukmės įtaką, remiantis atitinkamų vagonų rūšių eksploatavimo be gedimo tikimybe. Pateikta prioritetinė atskirų vagonų rūšių eksploatavimo tvarka Lietuvoje ir užsienyje pagal gaunamą pelną.
Siemens ER20CF šilumvežių ratų defektų tyrimas (2009–2010 m.)
Eksploatuojant Lietuvos geležinkeliuose Siemens ER20CF šilumvežius, ratų riedėjimo paviršiuje pradėjo atsirasti ištrupėjimai lokalizuotose zonose, ko anksčiau nebuvo pastebėta 2M62 lokomotyvuose. Darbo tikslas – išsiaiškinti, ar gamybos procese nebuvo nukrypta nuo standartų reikalavimų projekte numatytoms medžiagoms (cheminė sudėtis, kietumas,  mikrostruktūra ir pan.), o taip pat paanalizuoti eksploatavimo sąlygas, tiriant ar nebuvo pažeisti techninėse sąlygose numatyti reikalavimai.
Pirmajame darbo etape palyginti LST EN ISO/IEC ir GOST standartų reikalavimai medžiagoms, bandymų keliu nustatyta ratų metalo cheminė sudėtis, kietumas, patikrintas medžiagos vientisumas ultragarsiniu būdu.
Antrojo etapo metu išanalizuota šilumvežių apkrovos režimai ir jų pobūdis, atlikta šilumvežių programinės įrangos atliekamų traukos ir dinaminio (reostatinio) stabdymo funkcijų patikra, įvertintos šilumvežio važiuoklės konstrukcijos ir dinaminių savybės atsižvelgiant į maksimalias Lietuvos geležinkelių kelių nuokrypas ir eksploatacijos ypatumus, apdoroti teoriniai ir praktiniai tyrimai. Atlikus tyrimus pasiūlyta:
1)   peržiūrėti 2009-2010 metų prekinių traukinių eismo tvarkaraščio dalyje pateiktas prekinių traukinių sąstato masės ir ilgio atskiruose ruožuose ER20CF ir 2ER20CF normas, jas nustatyti praktiniais  bandymais išmatavus lokomotyvo parametrus;
2)   praktinius bandymus tęsti ir teorinius klausimus siūlome spręsti dalyvaujant LG, Siemens AG ir VGTU geležinkelių transporto katedros specialistams;
3)   gaunamus naujus lokomotyvus  naudoti tik pagal gamintojo nustatytas normas ir stebėti ratų riedėjimo paviršiaus dėvėjimąsi, tikslu nustatyti, kaip ratų riedėjimo paviršius dėvėsis  vežant nustatytos masės sąstatus.
Vidaus degimo variklių alyvos papildomo smulkaus dalinio filtravimo įrangos panaudojimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukos riedmenyse tikslingumo nustatymas (2013-2014 m.)
Sukurta ir suderinta su užsakovu tiriamojo darbo tyrimų metodika, darbų planai ir laukiamų rezultatų pobūdis. Įvertinta alyvos filtravimo įrangos montavimo schema, sudarytas alyvos laboratorinių tyrimų turinys, sudarytas alyvos bandinių ėmimo grafiko planas.
Naujos kartos prekinių šilumvežių panaudojimo Lietuvos geležinkelių linijose galimybių studija (2015 m.)
Nustatyta UAB „TRANSACHEMA“ projektinė krovinių apyvarta, ištirti prekinių sąstatų formavimo aspektai ir nagrinėjamam geležinkelio ruožui Gaižiūnai-Klaipėda parinktas traukos tipas. Atlikta išsami potencialių prekinių šilumvežių techninių, eksploatacinių ir ekonominių parametrų palyginamoji analizė. Nagrinėjami lokomotyvai suranguoti pagal daugiakriterinio vertinimą norminius rodiklius. Pateiktos išvados ir galutinis pasiūlymas AB „ACHEMA“ produkcijai vežti šiuo metu racionaliausia pasirinkti modernizuotą prekinį šilumvežį 2M62M. Antroji svarstytina alternatyva yra prekinis šilumvežis 2ER20CF, trečioji – prekinis šilumvežis 2TE116U.

Apgintos daktaro disertacijos Geležinkelių transporto katedroje

Vaičiūnas, Gediminas. Optimalus traukos riedmenų naudojimas Lietuvos geležinkelyje: daktaro disertacija. Vadovas prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas: technologijos mokslai, transporto inžinerija (03T). Vilnius, 2001.
Mikaliūnas, Šarūnas. Traukos riedmenų aširačių ilgaamžiškumo tyrimas Lietuvos sąlygomis: daktaro disertacija. Vadovas prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas: technologijos mokslai, transporto inžinerija (03T). Vilnius, 2003.
Dailydka, Stasys. Keleivių vežimo geležinkeliu priemonių parinkimo tyrimas: daktaro disertacija. Vadovas prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas: technologijos mokslai, transporto inžinerija (03T). Vilnius, 2011.
Jastremskas, Virgilijus. Lokomotyvų efektyvaus naudojimo tyrimas vertinant vežimų apimčių dinamiką: daktaro disertacija. Vadovas prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas: technologijos mokslai, transporto inžinerija (03T). Vilnius, 2013.
Liudvinavičius, Lionginas. Lokomotyvų elektrodinaminio stabdymo efektyvumo tyrimas: daktaro disertacija. Vadovas prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas: technologijos mokslai, transporto inžinerija (03T). Vilnius, 2013.

Transporto statinių, transporto priemonių ir jų srautų inovatyvių tyrimo metodų ir sprendimų kūrimas bei taikymas

Geležinkelių transporto katedroje  vykdomas nacionalinės kompleksinės programos projektas „Transporto statinių, transporto priemonių ir jų srautų inovatyvių tyrimo metodų ir sprendimų kūrimas bei taikymas“.
 
Šio projekto įgyvendinimas apima teorinių ir eksperimentinių tyrimų vykdymą, alternatyviųjų degalų eksperimentinių metodikų kūrimą ir tobulinimą, eksperimentinės duomenų imties sudarymą ir analizę, pasiūlytųjų alternatyviųjų degalų efektyvumo įvertinimą, mokslinių publikacijų rankraščių ruošimą, ataskaitų ruošimą.
Nacionaliniu kompleksinės programos projektu taip pat atliekama mokslo rezultatų sklaida tarp verslo subjektų bei ruošiamos rekomendacijos ūkio subjektams.
Numatytos gairės, kaip sukurti keleivinių riedmenų gendamumo kitimo pagal ridą modelį. Modelio pagalba kuriamas riedmenų parko naujinimo algoritmas, kurį naudojant vidutinis parko riedmenų gedimų srautas turėtų kuo mažiau svyruoti, o gedimų skaičius kuo geriau koreliuoti su vidutine parko riedmenų rida. Išnagrinėti galimi riedmenų gendamumo aprašymo matematiniai metodai, daugiau dėmesio skiriant SPLINE metodui. Pateiktas gendamumo aprašymo pavyzdys SPLINE metodu Lietuvos geležinkelių dyzelinių traukinių pavyzdžiu.

Europos Komisijos 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos projektas „Europos-Azijos geležinkelių mokslinių tyrimų kompetencijos tinklas“ (NEAR2)

VGTU tyrėjų grupė (VGTU dalies vadovas – profesorius dr. Gintautas Bureika) išnagrinėjo Europos ir Azijos šalių geležinkelių transporto saugos politiką, šalyse esamų geležinkelių saugos priežiūros institucijas ir jų funkcijas. Nustatė Eurazijos šalių geležinkelio saugos vertinimo ir rizikos valdymo skirtumus, sertifikavimo ir autorizavimo (harmonizavimo) procedūrų suderinamumą.
Parengta Konceptualaus dokumento Nr.6 ,,Eismo sauga ir saugumas” Galutinė santrauka, kurią sudaro trys dalys: pirmoji dalis yra apie Konceptualiame dokumente Nr.6 išnagrinėtas pagrindines problemas, susijusias su Europos ir Azijos geležinkelių koridorių plėtra; antroji dalis – apie identifikuotas problemos ir poreikius, trečioji  dalis – apie būtinus pirmaeilius sprendimus ir siūlomas studijas. Pabaigoje pateiktos išvados ir pasiūlymai.
Sukurti trys Mokslo tyrimų aprašai tema ,,Geležinkelių eismo sauga ir saugumas”. Pirmasis aprašas yra “Bendroji geležinkelių saugos politika ir bendrieji saugos metodai”. Antrasis aprašas yra ,,Techninė sąveika: sertifikavimas ir autorizavimas”. Trečiasis aprašas yra ,,Geležinkelių saugos monitoringas ir rizikos valdymas”.
2014 spalio 20-22 d. Maskvoje NEAR2 projekto Baigtinės konferencijos metu aprobuoti visi 10 Konceptualių dokumentų ir apibrėžti NEAR2 projekto Baigiamojo leidinio metmenys (turinys). Europos Komisijai per informacinę sistemą ECAS pateikta VGTU dalies Galutinė projekto ataskaita.
    • Puslapio administratoriai:
    • Virginija Bobinienė
    • Audrius Griška