Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė

Mokslas

AIK yra aktyvi automobilių transporto inžinerijos mokslo dalyvė, puoselėjanti ir formuojanti šios srities tradicijas ir vertybes, savo darbais siekianti prisidėti prie pažangos kūrimo ir taikymo mūsų šalies gyvenime. Čia kuriamos galimybės apima nuo inovatyvių inžinerinių idėjų ir sprendimų generavimo iki projektų įgyvendinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo.
 
Atsižvelgiant į transporto įtaką aplinkos apsaugos ir energijos taupymo svarbai, naujų technologijų ir sistemų optimizavimo poreikį, AIK palaiko platų automobilių transporto inžinerijos mokslo interesų spektrą. Katedroje vykdomi tyrimai intensyviausiai koncentruojami darniojo transporto kryptimi, apimant:
  • energiją ir aplinką tausojančias transporto priemones;
  • transporto sistemų ir eismo modeliavimą, optimizavimą, saugą ir valdymą;
  • naujas judėjimo technologijos, intelektines transporto sistemas.
Mokslinės veiklos ir studijų proceso užtikrinimui mūsų darbuotojai ir studentai dirba su unikalia laboratorine įranga bei naujausiomis kompiuterinio modeliavimo programomis, kuriomis atliekami įvairaus sudėtingumo moksliniai eksperimentiniai bei užsakomieji tyrimai, atveriantys platesnes mokslinių vizijų galimybes.

Energiją ir aplinką tausojančios transporto priemonės

Viena intensyviausių AIK mokslinių krypčių yra vidaus degimo variklių (VDV) tyrimai, kuriais siekiama pagerinti ekologinius ir ekonominius parametrus. Katedra sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su didžiausia pasaulyje nepriklausoma VDV tyrimų ir vystymo lydere Austrijos bendrove „AVL List GmbH“.
 
Pagal specialią AVL partnerystės su universitetais programą (University Partnership Program) vykdomas bendradarbiavimas mūsų katedros mokslininkams suteikia galimybę naudotis viena pažangiausių VDV modeliavimo programinių įrangų. Speciali AVL BOOST simuliacijų programa atveria kelius imituoti VDV parametrų,konstrukcinių pakitimų bei degalų įtaką termodinaminiams procesams bei efektyviesiems ir ekologiniams rodikliams. Šis bendradarbiavimas leidžia sustiprinti ir paspartinti VDV mokslinius tyrimus universitete.
 
Vidaus degimo variklių mokomojoje laboratorijoje atliekami VDV laboratoriniai užsiėmimai, eksperimentiniai tyrimai bei užsakomieji darbai (degalų (benzino, dyzelino, biodyzelino, gamtinių dujų, biodujų), įvairių degalų mišinių bei įvairių priedų, naudojamų VDV, varikliniai tyrimai).
 
Eksperimentiniai bandymai atliekami naudojant elektrinį dyzelinio variklio apkrovos stendą ir sūkurinių srovių variklio apkrovos stendą AUTOMEX AMX 200 su benzininiu varikliu, turintį pilnai programuojamą variklio valdymo bloką ir modernią stendo valdymo sistemą. Tyrimų metu matuojami išmetamieji deginiai (AVL DiCom), deginių temperatūra, slėgis variklio cilindro viduje (indikatorinio slėgio matavimo įrenginys AVL DITEST DPM 800) ir degalų sąnaudos.
Automobilių eksploatavimo mokomoji laboratorijoje turimu dinamometriniu automobilių traukos stendu MAHA LPS 3000 nustatomos automobilių traukos charakteristikos.

Transporto sistemos ir eismo modeliavimas, optimizavimas, sauga ir valdymas

Automobilių inžinerijos katedros mokslinė–tiriamoji veikla yra glaudžiai susijusi su saugaus eismo problemų vertinimu ir sprendimu. Stebint ir analizuojant kelių eismo situaciją ir aplinkybes, avaringumo statistiką ir nelaimių kelyje priežastis, išskiriama eismo sistema vairuotojasautomobiliskeliasaplinka. Tikslinė kiekvienos šios sistemos grandies analizė ir tobulinimo priemonių visuma skatina bendrą saugaus eismo situacijos gerėjimą, siekiant prisidėti prie eismo saugumo gerinimo.
 
AIK dėstomomis disciplinomis, moksliniais darbais ir tiriamaja veikla siekia prisidėti prie saugaus eismo problemų išskyrimo ir jų sprendimų būdų taikymo rengiant rekomendacijas, siūlymus ir metodinius nurodymus eismo saugumo gerinimo klausimais.
 
Eismo dalyvių psichofiziologijos laboratorijoje atliekami tyrimai susiję su vairuotojų ir visų eismo dalyvių sudėtingąja reakcija, matymu prieblandoje, akinimo, periferinio matymo, atstumo, greičio suvokimo ir kitomis savybėmis. Eismo sąlygų ir automobilio ergonomikos gerinimas atsižvelgiant į žmogaus psichofiziologines savybes yra vienas iš veiksnių, mažinančių eismo nelaimių tikimybę ar pasekmių žalą.
 
AIK atliekami visų elektroninių transporto sistemų techninė diagnostika – pradedant transporto priemonių galios tiekimo sistemomis ir baigiant aktyviosios bei pasyviosios saugos sistemomis. Patikimumo tyrimai paremti modernių elektroninių transporto priemonių sistemų būklės patikra naudojant šiuolaikines diagnozavimo priemones. Tyrimų metu fiksuojamai ne tik patys gedimai, bet realiu laiku kintančios įvairių agregatų darbo charakteristikos, kurios atliekant sistemų patikrą aktyvuojamos pasirenkamu metu.
 
Naujausi diagnozavimo metodai itin reikšmingi tiriant transporto priemonių patikimumą, nes remiantis gautais duomenimis sudaromi matematinės statistikos modeliai, pagal kuriuos prognozuojami tam tikrų sistemų ar visos transporto priemonės patikimumas. Taip pat teikiami pasiūlymai gamintojams dėl kokybės gerinimo bei patikimumo didinimo.

Naujos judėjimo technologijos, intelektinės transporto sistemos

Tikslus automobilio dinaminių charakteristikų ir vairuotojo savybių įvertinimas leidžia spręsti apie eismo dalyvių įvykių horizontą bei automobilio stabilumo ir valdomumo ypatybes važiuojant sudėtingomis eismo sąlygomis bei atliekant pavojingus manevrus. Dinaminių charakteristikų ir automobilio aktyviosios saugos sistemų tyrimų derinimas padeda išryškinti galimas tobulinimo kryptis.
 
Saugaus eismo laboratorijoje (SEL) naudojama automobilio slydimo sistema leidžia imituoti skirtingo sukibimo kelio sąlygas. Automobilio slydimą imituojanti sistema - svarbus žingsnis tiriant kompleksinę vairuotojo ir automobilio elgseną. Vienintelė šalyje tokios paskirties ir savybių sistema leidžia atlikti platų spektrą automobilio dinaminių charakteristikų savybių, stabdymo efektyvumo ir padangų sukibimo įvertinimo tyrimų. Ši sistema taip pat naudinga analizuojant ir tobulinant vairavimo įgūdžius.
 
SEL modernia matavimo įranga fiksuojama amortizuotųjų ir neamortizuotųjų masių judėjimo pobūdis, apibendrintos automobilio apkrovos. Svyravimų ir slydimo charakteristikų fiksavimas leidžia katedros mokslininkams ir tyrėjams atlikti tyrimus įvertinant automobilio dinamiką, esant skirtingiems važiavimo režimams, imituojant vairuotojo klaidas arba skirtingą automobilio sistemų veikimą.
 
Tyrimais pagrįstos automobilio dinaminės charakteristikos yra svarbi eismo įvykių dalis. Papildomai naudojant kompiuterines eismo įvykių tyrimų programas, AIK mokslininkai ir tyrėjai gali nustatyti įvairaus pobūdžio eismo įvykių priežastis, pradines sąlygas ir aplinkybes. Tyrimais ir moksliniais darbais siekiama tobulinti eismo įvykių ekspertizių metodiką.

Elektromobilis

       VGTU elektromobilis – Automobilių inžinerijos katedros studentų idėja, virtusi kūnu.  Tai projektas prasidėjęs nuo sumanymo išbandyti ir įgyvendinti teorines žinias praktiškai, taip pat atspindintis kūrėjų siekį reprezentuoti savo aukštąją mokyklą, joje vystomas idėjas bei galimybes.
       Elektromobilis simbolizuoja vis didėjantį mūsų studijų programos ir mokslo krypčių dėmesį alternatyviajai energijai bei demonstruoja, kaip galima tapti sėkmingu pavyzdžiu, sprendžiant ekologijos problemas transporto srityje.
       Gryno elektromobilio koncepcija - tai vien elektra varoma transporto priemonė, kuri visą jai reikalingą energiją kaupia įkraunamuose akumuliatoriuose.  Automobilių inžinerijos katedros studentų ir dėstytojų kolektyvas įrodė, jog universitete galima ne tik projektuoti, bet ir pagaminti alternatyvia energija varomą transporto priemonę.
       Dėl žinomos ir patikimos konstrukcijos bei išraiškingo dizaino elektromobilio gamybai pasirinktas Lotus Caterham Super 7 prototipas. Šis prototipas taip pat parankus dėl galimybės suderinti jį su alternatyvios energijos šaltinių įranga. Kuriant elektromobilį neapsieita be draugiškos Suvirinimo katedros pagalbos, kuriai padedant buvo suvirintas laikantysis rėmas.
 
DARBŲ EIGA:
rėmo suvirinimas »» gruntavimas ir dažymas »» pagrindinių elementų užsakymas ir pirkimas »» surinkimas »» kėbulo derinimas »» elektros komponentų montavimas »» bandymai
CHARAKTERISTIKOS:
variklio galia 32,3 kW (3285 aps./min.)  ǀǀ  variklio sukimo momentas 162,3 Nm (1685 aps./min.)
pilnam baterijų įkrovimui sunaudojama 7,5 kWh el. energijos   ǀǀ   nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu - apie 50 km.
standartinis pilno įkrovimo laikas 6 val. (greitasis - 3,5 val.)   ǀǀ   Vmax = 118 km/h
 
TECHNINĖ DALIS
Elektromobilio pavaros komponuotė
       Schematiškai elektromobilio pagrindinių pavaros komponentų išdėstymas vaizduojamas 1 paveiksle. Baterijos sukaupia elektros energiją iš elektros tinklo per kroviklį pažymėtą numeriu 9. Valdant pagrindiniam valdymo moduliui nr. 4, elektros energija tiekiama elektros varikliui, kuris kardanine ir pagrindine pavara su diferencialu sukamąjį judesį perduoda į varančiuosius ratus. Variklio išvystoma galia reguliuojama pagal akseleratoriaus pedalo pozicijos jutiklį nr. 8.
       Kai kurie elektromobilio transmisijos, vairavimo ir stabdžių sistemų komponentai pritaikyti nuo „Ford Sierra“ automobilio.  Rėmas, kėbulas ir pakabos elementai gaminti ir pritaikyti pagal prototipą „Lotus Super 7“.
 
Elektros variklis (traukos variklis)
       Pagrindinis elektromobilio traukos šaltinis – 168 V, nuolatinės srovės sinchroninis elektros variklis, kurio nominali galia 36 kW, srovė 265 A, o maksimalūs sūkiai 5600 aps./min. Elektros variklio darbinių srovių, įtampos, naudingumo koeficiento ir galios charakteristikos, sukimosi dažnio – sukimo momento grafike vaizduojama 3 paveiksle.
 
Baterijos
       Elektromobilyje sumontuota 50 vienetų ličio geležies fosfato (LiFePO4) baterijų celių, kurios bendrai transporto priemonės svorį padidina 80 kg. Baterijų elektrinė talpa yra 40 Ah, kiekvienos celės įtampa po 3,2 V. Tai nėra labai „stiprios“ baterijos, tačiau 550 kg sverianti transporto priemonė juda pakankamai dinamiškai. Ne bandymų trasoje 40 km/h greitis be vargo pasiekiamas per 3,4 sekundės.
       Gamintojas baterijoms krauti numato ne mažiau kaip 3000 ciklų, taigi kraunant net ir 5 kartus per savaitę, baterijos turėtų tarnauti daugiau kaip 10 metų. Krovimui naudojamas 3000 W kroviklis įkrovimo šakutę jungiant tiesiai į buitinį elektros tinklą. Baterijų įkrovimo srovė siekia iki 20 A. Srovės atidavimo pastovioji siekia iki 120 A. Nors pagal baterijų specifikaciją jos gali veikti  nuo –20 iki 55 °C temperatūroje, tačiau krovimo metu siekiant išlaikyti baterijų tarnavimo laiką pageidautina palaikyti teigiamą temperatūrą. Suprantama, kad esant neigiamai temperatūrai baterijų iškrovimo laikas taip pat pagreitėja.
       Tiek baterijos krovimas, tiek srovės atidavimas yra kontroliuojamas, nes kiekviena celė turi savo atskirą valdymo modulį. Šie moduliai informaciją apie baterijų darbą siunčia pagrindiniam valdymo moduliui, kuris pagal numatytą veikimo algoritmą pagal akseleratoriaus pedalo padėtį valdo padavimo srovę iš baterijų į elektros variklį. Be šios srovės apribojimo iki 650 A, valdymo modulyje dar numatyta keletas apsaugų bei alternatyvių kontrolės būdų.
       Elektromobilio traukos charakteristika (6 paveikslas) buvo matuojama Vilniaus Gedimino technikos universitete, Automobilių inžinerijos katedroje esančiu traukos stendu. Atlikus pirminius matavimus paaiškėjo, kad elektromobilis įsibėgėja iki beveik 120 km/h greičio, didžiausia variklio galia 32,3 kW esant 3285 aps./min., didžiausias sukimo momentas 162,3 Nm esant 1685 aps./min.
       Pilnas elektromobilio baterijų pakrovimas standartiniu būdu 10 A stove užtrunka beveik 6 valandas sunaudojus apie 7,5 kWh elektros energijos, tačiau kroviklis turi ir greitojo krovimo funkciją. Tada krovimas trunka apie 3,5 valandos, tačiau elektros tinklas turi užtikrinti 16 A perduodamos srovės stiprį. Šiuo atveju greituoju krovimu labai dažnai piktnaudžiauti nerekomenduojama, nes mažėja baterijų krovimo ciklų skaičius. Pilno pakrovimo turėtų užtekti elektromobiliu nuvažiuoti apie 50 km, priklausomai nuo važiavimo režimo šis atstumas gali svyruoti.
 
VIZIJA
       Sėkmingai įgyvendintas elektromobilio projektas leido įsitikinti, jog universitete rengiami specialistai pajėgūs dalyvauti vystant alternatyvių transporto priemonių kūrimą, taip prisidedant prie transporto sukeliamos žalos aplinkai mažinimo.
       Neprarandant entuziazmo bei bendradarbiaujant su verslo įmonių atstovais, Lietuvoje galėtų būti sėkmingai vystomas alternatyvių transporto priemonių projektavimas ir gamyba, o VGTU yra pasirengęs aprūpinti įsibėgėjančią pramonės šaką specialistais. Šis projektas parodė, jog tolimesnė alternatyvios energijos transporto perspektyva mūsų šalyje yra labiau drąsaus žingsnio, nei galimybių klausimas.

Automobilio slydimo sistema

       Automobilio slydimo sistema – tai automobilio slydimą imituojanti sistema, veikianti prie transporto priemonės primontuojant sukibimą su kelio danga reguliuojančią sistemą. Hidraulinei sistemai keičiant automobilio vertikalią padėtį sukuriamas slydimą lemiantis skirtingas padangų sukibimas su paviršiumi. Tokiu būdu imituojamas važiavimas skirtingomis kelio dangos sąlygomis.
       Šis įrenginys - tai svarbus žingsnis kompleksinių vairuotojo ir automobilio elgsenos (esant skirtingoms kelio dangų ir savybių imitacijoms) tyrimų AIK link. Vienintelė tokios paskirties ir savybių sistema Lietuvoje leis atlikti platų spektrą automobilio dinaminių charakteristikų savybių, stabdymo efektyvumo ir padangų sukibimo įvertinimo tyrimų. 
       Sistemą sudaro rėmas su papildomais atraminiais ratukais bei aktyvi hidraulinė (hidraulinių cilindrų ir hidraulinio siurblio) sistema, valdoma salone esančiu valdymo pultu. Šios sistemos esminis pranašumas prieš pasyvaus reguliavimo įrenginius yra aktyvi, realiu važiavimo metu iš salono reguliuojama, automobilio pakėlimo-nuleidimo sistema.
       Hidrauliniui siurbliui tiekiant slėgį į hidraulinius cilindrus automobilio salone esančiu valdymo pultu valdomas norimas elektromagnetinis vožtuvas. Hidrauliniai cilindrai yra jungiančioji grandis tarp papildomų atraminių ratukų ir automobilio kėbulo. Kėbulo pakėlimo aukštis reguliuojamas keičiant cilindro koto eigą, t.y. automobilio ratų vertikalią apkrovą. Padangos sukibimo su kelio paviršiumi charakteristikos priklauso nuo vertikalios apkrovos, taigi keičiant hidraulinio cilindro padėtį reguliuojamos automobilio sukibimo savybės.
       Hidraulinis cilindras yra dviejų krypčių, priklausomai nuo valdymo pulto mygtuko nuspaudimo valdoma tiek jo pakėlimas, tiek nuleidimas. Prie kiekvieno hidraulinio cilindro koto ratuko stebulė pritvirtinta per guolius, todėl atraminiai ratukai prisitaiko prie automobilio judėjimo krypties nesukeliant papildomų apkrovų.
       Prie automobilio laikančiojo kėbulo tvirtinamas sistemos rėmas nepakeičia kiekvieno rato pakabos eigos, tačiau apribojamas kėbulo skersinis svyravimas. Sumontavus sistemą padidėja automobilio masė ir inertiškumas, taip pat važiuojant reikia įvertinti padidėjusius gabaritus.
       Padangos ir sistemos rėmas turi atlaikyti padidintą automobilio masę ir dinamines apkrovas. Hidraulinę stotelę sudaro 12 V, 1,6 kW galios elektros variklis, hidraulinis siurblys, bakas ir 8 elektromagnetiniai vožtuvai. Cilindrų koto eigos stabilumą užtikrina montuojami hidrauliniai užraktai.
       Valdymo pultas aktyvuoja hidraulinio siurblio veikimą ir siunčia signalą atidaryti reikiamą vožtuvą cilindrui pakelti. Pultu galima valdyti kiekvienos atskirai pusės cilindrų pakėlimą, dubliuoti priekinę arba galinę ašis, kairę arba dešinę puses, taip pat valdyti viso automobilio pakėlimą vienu mygtuko paspaudimu.
       Sumažinus vertikalią apkrovą priekiniams ratams didinamas automobilio nepasukamumas (labiau slysta priekinė ašis), pakėlus galinę ašį – skatinamas perteklinis pasukamumas (galinės ašies slydimas). Priklausomai nuo bendro automobilio pakėlimo aukščio imituojamos važiavimo sąlygos šlapio asfalto, sniego arba ledo danga.
       Automobiliui slydimą suteikianti sistema naudinga ir galimybe tirti bei vertinti vairuotojo ir vairavimo savybes. Šis įrenginys suteikia galimybes analizuoti vairavimo savybes ir vairuotojo reakciją, imituojant ekstremalias važiavimo sąlygas. Tai gali būti efektyvus būdas lavinti vairuotojo elgseną ir gerinti vairavimo įgūdžius kelyje netekus sukibimo.
       Gebėjimas tinkamai sureaguoti ir priimti teisingą sprendimą automobiliui slystant viena arba abiejomis ašimis gali būti lemtinga vairuotojo savybė. Aktyvią hidraulinę sistemą valdo ir ratų sukibimą su kelio danga realiu laiku reguliuoja kartu su vairuotoju važiuojantis instruktorius. Važiavimo metu vairuotojui atliekant nesudėtingus manevrus instruktorius mygtuko paspaudimu sumažina vertikalią ratų apkrovą - akimirksniu sumažintas ratų sukibimas leidžia imituoti ekstremalias važiavimo sąlygas.
       Automobilių inžinerijos katedroje įgyvendintai automobilio slydimo sistemai pranašumo prieš kitus tokio pobūdžio simuliavimo įrenginius suteikia galimybė atlikti tyrimus visada tik važiuojant tikru automobiliu ir natūraliomis oro bei kelio dangos sąlygomis, bandymus vykdant realiu važiavimo laiku vertikalią ratų apkrovą reguliuojančia sistema.

Hidrometano moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

AIK mokslininkai dalyvauja jungtiniame UAB „SG dujos Auto“ ir  mokslo bendradarbių iš VGTU ir Lietuvos energetikos instituto projekte - „Hidrometano moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“.
 
Pirmoje Blatijos šalyse „Vandenilio kaip kuro ar kuro priedo, ekologiškų kuro priedų ir kuro sistemų eksperimentinių tyrimų laboratorijoje“ siekama sukurti naują ekologišką degalų tipą – hidrometaną.
 
Naudojantis moderniomis technologijomis atliekamas vandenilio įterpimo į gamtines dujas modeliavimas ir tiriamos šių dujų mišinio panaudojimo transporto priemonėse galimybės. AIK mokslininkai vykdo inovatyviems hidrometano technologijų gaminiams kurti reikalingus mokslinius tyrimus bei atlieka hidrometano technologijų eksperimentinę plėtrą.
 
Siekiama sukurti praktinius vandenilio įterpimo į gamtines dujas modelius, kurie, parengus bendrą jų pritaikymo transporto priemonėms metodiką, būtų įdiegiami ir pritaikomi viešojo, specialiojo, aptarnaujačio transporto ūkiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, plėtojančiose gamtinių dujų automobiliams infrastruktūrą.
 
Šiuo projektu AIK drauge su mokslo ir verslo partneriais siekia prisidėti prie inovatyvių aukštųjų technologijų produktų Lietuvoje kūrimo ir praktinio pritaikymo.
 
 

Transporto statinių, transporto priemonių ir jų srautų inovatyvių tyrimo metodų ir sprendimų kūrimas bei taikymas

AIK vykdomas nacionalinės kompleksinės programos projektas „Transporto statinių, transporto priemonių ir jų srautų inovatyvių tyrimo metodų ir sprendimų kūrimas bei taikymas“.
 
Šio projekto įgyvendinimas apima teorinių ir eksperimentinių tyrimų vykdymą, alternatyviųjų degalų eksperimentinių metodikų kūrimą ir tobulinimą, eksperimentinės duomenų imties sudarymą ir analizę, pasiūlytųjų alternatyviųjų degalų efektyvumo įvertinimą, mokslinių publikacijų rankraščių ruošimą, ataskaitų ruošimą.
 
Nacionaliniu kompleksinės programos projektu taip pat atliekama mokslo rezultatų sklaida tarp verslo subjektų bei ruošiamos rekomendacijos ūkio subjektams.

Kvalifikaciniai darbai

  • Lietuvos automobilių transporto ekologinių, ekonominių ir eismo saugumo charakteristikų tyrimas ir vertinimas. Alternatyviųjų degalų bei jų mišinių įtakos automobilių ekologiniams ir ekonominiams rodikliams tyrimas (2012). Vadovas S. Nagurnas.
     
  • Lietuvos automobilių transporto ekologinių, ekonominių ir eismo saugumo charakteristikų tyrimas ir vertinimas. Saugaus eismo tyrimai sistemos „žmogus-transporto priemonė-kelias“ kontekste (2012). Vadovas S. Nagurnas.
     
  • Lietuvos automobilių transporto ekologinių, ekonominių ir eismo saugumo charakteristikų tyrimas ir vertinimas. Saugų eismą keliuose lemiančių veiksnių tyrimas ir vertinimas (2009). Vadovas S. Nagurnas.
  •  
  • Lietuvos automobilių transporto ekologinių, ekonominių ir eismo saugumo charakteristikų tyrimas ir vertinimas. Saugų eismą keliuose lemiančių veiksnių tyrimas ir vertinimas (2009). Vadovas S. Nagurnas.
     
  • Lietuvos automobilių transporto ekologinių, ekonominių ir eismo saugumo charakteristikų tyrimas ir vertinimas. Alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo galimybių automobilių transporte tyrimas (2009). Vadovas S. Nagurnas.
  •  
  • Lietuvos automobilių transporto sistemos tobulinimo priemonių efektyvumo tyrimas. Galutinis išvadų ir rekomendacijų paruošimas (2008). Vadovas V. Valiūnas. Šiame darbe pateikta medžiaga gauta teoriniu ir eksperimentiniu būdu ištyrus Lietuvos automobilių transporto sistemos dabartinę būklę, įvertinus kelių transporto priemonių amžių ir eksploatacijos sąlygas, jų įtaką eismo sugumui ir aplinkosaugai, alternatyvių atsinaujinančių degalų panaudojimo galimybes dyzelinio variklio darbui ir ekologiniams parametrams, išnagrinėjus šiuo metu naudojamus pasenusių automobilių utilizavimo būdus, atliktus vairuotojų psichofiziologinių ypatybių tyrimus.
     
  • Lietuvos automobilių transporto sistemos tobulinimas užtikrinant Europos Sąjungos reikalavimus. Lietuvos automobilių transporto sistemos efektyvumo priemonių sukūrimas siekiant užtikrinti Europos Sąjungos reikalavimus (2007). Vadovas V. Valiūnas. Kuriamos priemonės, skatinančios Europos Sąjungos reikalavimų atitikimą Lietuvoje eismo saugumo, aplinkosaugos, transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros, pažangių technologijų, alternatyvių degalų naudojimo, senų automobilių utilizavimo, mokslinių metodų, tiriančių automobilių judėjimą stabdymo metu, srityse.
     
  • Lietuvos automobilių transporto sistemos tobulinimas užtikrinant Europos Sąjungos reikalavimus. Kelių transporto priemonių techninės eksploatacijos kokybės Lietuvoje gerinimo galimybių tyrimas (2006). Vadovas V. Valiūnas. Išanalizuotos kelių transporto priemonių techninės eksploatacijos kokybės Lietuvoje gerinimo galimybės eismo saugumo, aplinkosaugos srityse, naudojant pažangias transporto priemonių priežiūros ir remonto technologijas, alternatyvius degalus, skatinant naujų automobilių pardavimą ir senų utilizaciją, patikslinant automobilių judėjimo stabdant parametrų skaičiavimo metodus.
     
  • Lietuvos automobilių transporto sistemos tobulinimas užtikrinant Europos Sąjungos reikalavimus. Kelių transporto priemonių techninės eksploatacijos Lietuvoje kokybės tyrimas (2005). Vadovas V. Valiūnas. Pateikti kelių transporto priemonių techninės eksploatacijos kokybės tyrimo rezultatai. Apžvelgtos pažangiausios techninės eksploatacijos technologijos.
     
  • Lietuvos automobilių transporto sistemos tobulinimas užtikrinant Europos Sąjungos reikalavimus. Lietuvos automobilių transporto sistemos dabartinės būklės analizė Europos Sąjungos reikalavimų kontekste (2004). Vadovas V. Valiūnas. Ištirta Lietuvos automobilių transporto sistemos esama būklė įvertinant transporto priemonių techninės būklės ir eksploatavimo sąlygų įtaką darbo efektyvumui, eismo saugumui ir aplinkosaugai. Parinktos pažangios techninės priežiūros ir remonto technologijos, apžvelgtas pažangiausių technologijų naudojimas kelių transporto priemonių stabdžių sistemose, ištyrinėta alternatyvių atsinaujinančių degalų panaudojimo įtaka dyzelinio variklio darbui ir ekologiniams rodikliams. Tobulinta ir kurta eismo įvykių tyrimo moksliškai pagrįsta metodika. Numatyti netinkamų eksploatuoti automobilių utilizavimo būdai.
     
  • Kelių transporto priemonių efektyvumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos tyrimas. Kelių transporto priemonių efektyvumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos tyrimo rezultatų apdorojimas, įvertinimų, išvadų ir rekomendacijų parengimas (2003). Vadovė O. Lukoševičienė. Paruošta išsami baigto mokslo darbo ataskaita, kurioje ištyrinėtas variklio parametrų pasikeitimas naudojant papildomus lengvuosius degalus, pasiūlyta Lietuvos automobilių parko atnaujinimo koncepcija, užtikrinanti kuro sąnaudų bei žalingo deginių poveikio žmogui ir aplinkai sumažėjimą, bei nauji techninės priežiūros technologijos elementai, pritaikant techninę diagnostiką pagal ES reikalavimus, mažinant aplinkos taršą ir didinant eismo saugumą. Sukurtos moksliškai pagrįstos metodikos teismo eismo įvykių ekspertizėms atlikti, įvertinant oro varžą ir inercijos jėgą.
     
  • Kelių transporto priemonių efektyvumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos tyrimas. Kelių transporto priemonių efektyvumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos gerinimo pažangių technologijų parinkimas (2002). Vadovė O. Lukoševičienė. Siekiant užtikrinti automobilių optimalų ekologinį bei kelių eismo saugumą, techniškai tvarkingą automobilių būklę, numatyti kontroliniai diagnostikos ir normatyviniais reglamentais nustatyti darbai, atsižvelgiant į ES direktyvas bei ITEEK taisykles, atlikta techninių trūkumų klasifikacija, numatytos pagrindinės kelių eismo saugumo gerinimo priemonės, atlikta pažangiausių technologijų apžvalga, atliktas atskirų autobusų sistemų patikimumo tyrimas bei nustatyti gedimai ir jų šalinimo būdai, įvertinta darbų kokybė serviso įmonėse, sukurtas ir išbandytas sandarinimo tarpiklių bandymo metodas originaliame vibrotermo įrenginyje, sukurta moksliškai pagrįsta metodika automobilio judėjimo parametrams nustatyti avarinėje situacijoje.
     
  • Kelių transporto priemonių efektyvumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos tyrimas. Kelių transporto priemonių saugaus eismo ir aplinkosaugos gerinimo priemonių Lietuvoje įvertinimas ES reikalavimų kontekste (2001). Vadovė O. Lukoševičienė. Moksliškai pagrįstos metodikos eismo įvykio ekspertizei atlikti, pritaikytos eismo įvykiams tirti mūsų šalyje ir užsienyje (Lenkijoje, Vokietijoje). Paruošti normatyvai ir sertifikatai automobilių techniniams reikalavimams, pritaikant ES direktyvas. Atliktas autorizuotų autocentrų tinklo Lietuvoje veiklos tyrimas bei nustatyta jų atitiktis ISO 9002 standartui. Moksliškai pagrįstos priemonės, leidžančios sumažinti neigiamą žiemos sąlygų įtaką saugiam kelių eismui. Parengtos ir pasiūlytos Lietuvos Vyriausybei prielaidos dėl privalomojo žieminių padangų naudojimo šalyje.
     
  • Kelių transporto priemonių efektyvumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos tyrimas. Automobilių techninės būklės ir jų efektyvumo didinimo priemonių Lietuvoje įvertinimas ES reikalavimų kontekste (2000). Vadovė O. Lukoševičienė. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas bei JTEEK taisykles, numatyti pagrindiniai techniniai reikalavimai kelių transporto priemonėms, ypač įvertinantys eismo saugumą bei aplinkosaugą. Išnagrinėti klausimai, susiję su transporto priemonių padangų naudojimo efektyvumu įvairiomis kelių bei gamtinėmis-klimatinėmis sąlygomis ir techninės būklės nukrypimu nuo ES reikalavimų (atlikti eksperimentiniai tyrimai). Nustatyta šalyje naudojamų kelių transporto priemonių techninė būklė pagal jų padangų protektoriaus rašto gylį bei eismo įvykių ir aplinkos teršimo jų dilimo produktais rizikos priklausomybė nuo protektoriaus rašto gylio (pateiktos matematinės išraiškos ir grafikai). Buvo sprendžiama automobilio eksploatacinio patikimumo didinimo problema. Darbo tikslas – parinkti ir bandyti konkrečiose transporto įmonėse techninės priežiūros ir remonto technologijas. Tuo tikslu buvo sukaupta gausi statistinė medžiaga. Rezultatai pateikti pramonės įmonėms. Paruošta metodika sudėtingoms eismo įvykių situacijoms dinamikoje atkurti, kuri naudojama eismo įvykių ekspertizėse.
     
  • Kelių transporto priemonių efektyvumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos tyrimas. Techninių ir technologinių veiksnių, įtakojančių automobilių efektyvumą, saugų eismą ir aplinkosaugą, tyrimas (1999). Vadovė O. Lukoševičienė. Atlikta eismo saugumo situacijos analizė Lietuvoje, pateiktos rekomendacijos situacijai gerinti. Apdoroti bei išnagrinėti sukaupti duomenys apie transporto mašinų eksploatavimo kokybę Lietuvoje. Padarytos atitinkamos išvados ir pateiktos rekomendacijos eksploatavimo kokybei gerinti. Paruoštos eismo įvykių ekspertizių metodikos.
  •  
  • Kelių transporto mašinų eksploatavimo kokybės tyrimas. Rekomendacijos transporto mašinų eksploatavimo kokybei ir eismo saugumui pagerinti (1998). Vadovė O. Lukoševičienė.
     
  • Kelių transporto mašinų eksploatavimo kokybės tyrimas. Metodikų, rodiklių bei kriterijų, įvertinančių transporto mašinų eksploatavimo kokybę, sukūrimas (1997). Vadovė O. Lukoševičienė.
  •  
  • Kelių transporto mašinų eksploatavimo kokybės tyrimas. Kelių transporto mašinų esamos eksploatavimo kokybės analizė (1996). Vadovas A. Pikūnas. 
  •  
  • Transporto mašinų techninės eksploatacijos tobulinimas, taupant energetinius resursus ir mažinant kenksmingą poveikį aplinkai (1991-1995). Vadovas A. Pikūnas. Parengtos priemonės, taupančios energetinius resursus ir mažinančios kenksmingą poveikį aplinkai.

Apgintos daktaro disertacijos

  • Melaika M. Dujinių degalų mišinių degimo proceso kibirkštinio uždegimo variklyje tyrimai. 2017 m.
  • Kilikevičienė K. Žemagrindžio autobuso pakabos ir kėbulo dinaminės sistemos tyrimas. 2016 m.
  • Žuraulis V. Posūkio trajektorija slydimo režimu judančio automobilio dinaminių parametrų tyrimas. 2015 m.
  • Žaglinskis J. Dyzelinių variklių, dirbančių antros kartos biodegų mišiniais, eksploatacinių charakteristikų tyrimai. 2014 m.
  • Rimkus A. Vidaus degimo variklio darbo efektyvumo didinimas panaudojant Brauno dujas“. 2013 m.
  • Zaranka J. Kelių transporto priemonių vairuotojų elgsenos veiksnių įtakos eismo saugai tyrimas. 2012 m.
  • Matijošius J. Dyzelinio variklio ekologinių ridiklių gerinimas naudojant biobutanolio ir biodyzelino mišinius. 2012 m.
  • Pumputis V. Saugaus eismo sistemos "Eismo dalyvis - transporto priemonė - kelias (eismo aplinka)" elementų sąveikos tyrimas. 2007 m.
  • Garbinčius G. Stūmoklio ir cilindro deformacijų įtaka variklio eksploataciniams rodikliams. 2005 m.
  • Nagurnas S. Stabdomų lengvųjų automobilių judėjimo parametrų tyrimas. 2005 m.
  • Pečeliūnas R. Automobilio svyravimai ekstremalaus stabdymo metu. 2005 m.
  • Sokolovskij E. Rato sąveikos su keliu ir jo elementais tyrimas eismo įvykių ekspertizės kontekste. 2004 m.
  • Juodzevičius E. Vibroakustinis krovininių mašinų agregatų tyrimas ir resurso prognozavimas. 2003 m.
  • Pukalskas S. Etilo spirito įtaka dyzelinio variklio ekonomiškumui ir dūmuotumui. 2002 m.
  • Zautra R. Lazerinių technologijų taikymas automobilių variklių paskirstymo mechanizmo trinties porų ilgaamžiškumui. 2000 m.
  • Sadauskas V. Lietuvos lengvųjų automobilių parko pavojingumo, pasyviojo ir bendrojo saugumo įvertinimas. 2000 m.
  • Bureika G. Etanolio panaudojimas transporto mašinų variklių degalams galimybių tyrimas. 1997 m.
  • Mitunevičius V. Pavienio lengvojo automobilio ir autotraukinio stovumo ir vairumo lyginamasis tyrimas taikant matematinio modeliavimo metodą. 1996 m.
    • Puslapio administratoriai:
    • Vilija Pečeliūnienė
    • Rasa Prentkovskienė
    • Virginija Bobinienė
    • Eglė Dabulevičiūtė